mauti

mauti
máuti, -na (-ja R, K, Skr), móvė 1. tr. ką ant ko dėti ar nuo ko nuimti traukiant, smaukiant, velkant: Vienas máuna žiedus ant piršto, o kitas kailius ant kailmaučio J. Máuna ratą ant ašies Dkš. Mauk pavalkus ir kinkyk arklį Kp. Juk tu muni pjausi, juk tu kailį muno máusi (sako avis vilkui) Žr. Bebalnodamas kamanom movė Sdk. Mauk arklį, reik joti į miestą Šll. Jis savo gyvenime batų ant kojų nemóvė (batų neturėjo) Skr. Į laivelį sėsdamas, kepurelę maudamas, – jau sudievu, mergele (d.) KlvrŽ. Motina vaikui kelnes máuna Rm. Seg nuo galvos vainikėlį, maun nuo pirštelio žiedelį JD1488. Mauk nuo rankos pirštinėles, mazgok bliūdus, torielkėles NS618. | prk.: Sustingusi žemė ėmė žiemos skrandą nuo savęs mauti . ^ Kumele gimusi, pavalkais nemauta neliksi Plt. Čia bus tau kaip kelnias per galvą mautis (niekaip nepadarysi) Sb. | refl. tr., intr.: Ar nevažiuosi, kad jau pirštines maunies (nusimauni)? J.Jabl. Kuom aš máučiaus, kuom aš vilkčiaus, kad rankų neturėčia i darbo nemokėčia! Ml.refl. slinkti, smukti: Kaip pažiūriu į pakaušį, visi plaukai maunas LTR(Al). 2. tr. verti, smeigti ant ko: Dar tu savo kvailą galvą neši máut ant to kuolo (nori būti nužudytas) (ps.) Ar. Plūkienė nulipa nuo priebučio ir mauna puodynes ant tvoros . 3. intr. skubiai eiti, bėgti, važiuoti: Kalvis movė pro duris (ps.) S.Nėr. Buza, nežinodamas kur dingti, mauna pro langą B.Sruog. Kad móvė vyras, tai móvė, tik kulnai sumirgėjo Ssk. Kur pats taip greit máuji dabar? Vdžg. Máuk tiesiai per girią, ir gana Jrb. Máuna nė neatsigręždamas Ds. Máunu tiesiog, vis bus arčiau Šk. Išvažiuosi par mišką, ir mauk tiesiai! Ėr. Kad móvė nusigandęs, nė padujų nebeliko Ds. Še pačiūžas, ir máuk ant ledo Rd. Ka[d] móvė šuo į kojas, pradėm numiriau iš išgąsčio Vvr. Máuna kaip peklą uždegęs (greitai bėga) On.tr., intr. šiaip smarkiai ką daryti: Tas vėjas iš ten máuna (pučia) Mšk. Turėjo madą: pirštus liuob máus i máus į rinkį (suks) Šts.pulti, kristi: Ką aš mausiu į tą balą kai žalioji varlė Rd. | refl.: Arklys meta dantis, nenumeta, dantys nemaunas žemėn, reik nudaužti Šts. 4. tr. mesti: Máuk vieną į tolį Krtn. | O pupas jau reik máuti į daržą – jau supuvo tame bliūde Trk. 5. intr. mušti, skelti, duoti, kirsti, smogti kam nors: Motyna pripuolusi movė jam su kumsčia į kuprą, su skara per galvą Žem. Maučiau vienu kumščiu į pilvą, antru į kuprą, ir tuoj paliktumei kaip lendrė tiesus LzP. Kaip máusiu, t. y. suduosiu! J. Kad máusiu į kramę, ir apsiputosi! Plt. Tylėk, kad máusiu į dantis – apsilaižysi! Jnš. Kad móvė ausin, tai net atvirto Kb. Tik móvei snukin, daugiau nieko! Ut. Nelįsk – kad mausiu pašonėn, tai išsitiesi! Kp. 6. intr. durti, smeigti: Bulius móvė su ragu į krūtinę Ut. Kad movė su peiliu į šoną, tuoj žmogus nuvirto .tr. staiga pakišti: Ta boba, kai supyksta, tuojau špygą mauna (kiša) į panosę Kair. 7. tr. stumti, versti: Móvė an galvos nu trepių Šts. Varlė vienas esi – kad mausu į ežerą Pln. Máuna žemė[n] Vgr. 8. tr. greitai gerti, valgyti; ėsti: Na, ko snopsai, mauk (gerk) dar! Kp. Mes nemovėme vieną stiklą po kito, o gėrėme dailiai prisisveikindami prš. Tas jau máuna (valgo) Msn. Pūkš, pūkš, ka máuna arkliai burokus Vvr. Máuna máuna, pry šėpo atsistojusi, ir da sakos neėdusi Vvr. 9. tr., intr. nemandagiai sakyti, drėbti, rėžti: Máuna duktė motynai į akis Šts. Kad máus kokį žodį, tai nežinai, ką atsakyti Krkl. Máuk, ką tik bežinai Vkš. Nemáuk (nekalbėk) jau tu man, aš geriau žinau Ukm. 10. tr. įveikti kalboje; sakyti ką, kad nedrįstų daugiau kalbėti: Tai mauna jį – nė išsižiot neduoda Vad. 11. tr. apgauti, apgaudinėti: Jau tave visi móvė ir maũs Užp. Tos bendrovės kad máuja, tai máuja žmones (brangiai ima, lupa) Gs. 12. refl. debesimis trauktis, niauktis: Dangus máunas, reikia šienas kluonan nešt Švnč.
◊ ant nãgo máuti neduoti savarankiškumo, tvarkyti: Ant nãgo máun savo vyrą smarki pati Dr.
ant nýkščio máuti juoktis, tyčiotis: Tie jų vaikai išdykę – visus, kas tik papuola, máuna ant nýkščio Šmk.
Diẽvas máunasi kélnėm (kélnes) Ds sakoma, kad visi kartu nutyla, nebešneka: Visi nutyla – Diẽvas kélnias máunasi Krč. Tyli, lygiai Diẽvas kélnėm máunas Klt. káilį (skū̃rą) máuti mušti, perti: Jeigu vyrą gluosniuosi, tai nemaũs tau káilį J. O tas vyras, parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą mauna LTR(Čb).
į ãkį máuti išjuokti, tyčiotis prie žmonių: Nemauk į akį! Pn.
\ mauti; antmauti; apmauti; atmauti; įmauti; išmauti; numauti; pamauti; parmauti; permauti; pramauti; primauti; sumauti; užmauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • mauti — máuti vksm. Prisidi̇̀rbo skolų̃ ir móvė į krūmus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Elena Mauti Nunziata — (born 28 august 1946 in Palma di Campania, Naples) is a retired Italian opera singer.She initially attended the Teatro Lirico Sperimentale in Palermo where she was taught by Gina Cigna, and made her unofficial debut in Sicily as Musetta in La… …   Wikipedia

  • Rich Mauti — NFL player ImageWidth = 150px |DateOfBirth=Birth date and age|1954|5|25|mf=y Birthplace= Hollis Place, NY DateOfDeath= College=Penn State number=84 Position=Wide receiver DraftedYear= DraftedRound= Awards= Honors= Records= Retired #s= ProBowls=… …   Wikipedia

  • mautinė — mautìnė sf. (2) kas galima išgerti, išmauti: Kad duotumi mun mautìnę išmauti, tad greitai parsukčio tau vyrą Plng …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • auti — aũti, aũna, ãvė tr. 1. Pn, Gs mauti ar numauti kojos apavą: Ji aũna vaikui kojas Rm. | refl. tr., intr.: Kam auniesi, ar eisi kur? J.Jabl. Aũkis kojas, eisim į mišką Rm. Dukters Sion … aunasi brangiomis kurpėmis BPII197. ║ kaustyti: Kasdien… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • maustyti — maustyti, o, ė iter. mauti: 1. Pjaustytinės nytys yr maustomos Varn. Tavo kumeliokas už kalnų – vilkai kaulus mausto Ds. Kausto žirgelius, mausto ratelius NS513. Jau ratus mausto, jau žirgus kausto, regisi, reiks važiuoti JD346. Nesagstys tau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paomauti — intr. Šts pašūkauti, parėkauti: Prisisprogę juo paomauti nora Krtn. omauti; paomauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sučiūmauti — tr. suterlioti, suvalkioti: Sąsiuviniai sučiūmauti Dkk. | prk.: Ir Senkevičius paskutiniame rašte tetesėjo duot sučiūmautų, nuvalkiotų anekdotų Vaižg. čiūmauti; apčiūmauti; sučiūmauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • verti — verti, vẽria, vėrė KBII162, K, I, Š, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L 1. tr.Žln smeigti, besti: Durklą vėrė tiesiog į širdį NdŽ. Neskauda, kap vẽria nugaron [adatą]? Vrn. O aš misliau, kad jis man peilį pečiuosna ver̃s Dg. ║ Mrj prk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • čiūmauti — čiūmauti, auja, avo tr. trinti, terlioti: Dar tik nuo rudenio vilki paltu, o jau pamušalą baigia čiūmauti Km …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”